Pasak „Lietuvos draudimo“ ekspertų, ekonominio atokvėpio metu santaupų neturintys ir nuo turto žalų neapsidraudę gyventojai tampa finansiškai pažeidžiami – net ir nedideli netikėti nuostoliai jiems gali būti nepakeliami.

„Jei ekonomikos pakilimo metu netikėtus nuostolius buvo galima padengti iš sparčiai augančių pajamų ar lengvai pasiskolinti iš banko, tai ateityje tokių galimybių bus mažiau. Net 30 proc. apklaustųjų šiemet tikisi, kad šeimos pajamos mažės. Santaupų neturi beveik kas antras Lietuvos gyventojas, lygiai tiek pat yra neapdraudusių savo turto, be to, griežtėja bankų kreditavimo politika“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorius Vaidotas Krencius. Pasak jo, dėl šių veiksnių didės gyventojų finansinis jautrumas net ir nedideliems nuostoliams.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ statistika, esant sunkesnei ekonominei situacijai šalyje daugėja žalų, patiriamų dėl aktyvesnės vagišių veiklos. Todėl, pasak „Lietuvos draudimo“ eksperto, draudimu ir kita apsauga nepasirūpinę gyventojai rizikuoja patirti daugiau nuostolių. Vidutinė patiriama žala, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiuo metu siekia daugiau negu 3000 litų.

„Draudimo apsauga yra prevencinė priemonė, nes jos pagrindinė funkcija – apsaugoti nuo netikėtų nuostolių. Tačiau praktikoje matome, kad gyventojai apie draudimą, kaip vieną iš finansinę apsaugą didinančių priemonių, susimąsto tik tada, kai nelaimė jau būna įvykusi“, – sakė V. Krencius.

Tyrimo duomenimis, jeigu ekonominio atokvėpio metu pablogėtų finansinė šeimos padėtis, gyventojai pirmiausia mažintų išlaidas, skirtas ne pirmos būtinybės prekėms ar paslaugoms – pramogoms, kelionėms bei aprangai. Nors draudimo paslaugos šiame sąraše būtų vienos paskutiniųjų, tačiau jų sąskaita gali bandyti sutaupyti kas trečias apklaustasis. „Tokie ketinimai gali reikšti, kad dalis gyventojų gali atsisakyti draudimo apsaugos arba rinktis mažesnes draudimo įmokas – nepilną draudimo apsaugą, tokiu būdu didindami savo finansinį pažeidžiamumą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Anot V. Krenciaus, rūpinantis draudimu, kaip finansine apsauga, kiekvienas gyventojas turi įvertinti savo asmenines rizikas. Jei gyventojas turi savo nuosavą būstą, tai verta apdrausti patį būstą bei jame esantį turtą. Jei gyventojo transporto priemonė yra brangesnė nei 2-3  mėnesio atlyginimai, tai verta pagalvoti apie visapusišką automobilio apsaugą, tai yra ne tik privalomąjį, bet ir kasko draudimą. Taip pat ekspertas, kaip vieną iš svarbiausių draudimų, mini nelaimingų atsitikimų draudimą, kuris yra būtinas tokiais atvejais kaip laikinas nedarbingumas ar susižalojimas.

Reprezentatyvią 18-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą 2008 m. spalio mėn. atliko pasaulinė rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų grupė „TNS gallup“. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 500 Lietuvos gyventojų.

Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių draudimo grupių RSA, teikiančiai draudimo paslaugas 130 šalių ir aptarnaujančiai apie 20 mln. klientų visame pasaulyje.