You are here

60 proc. gyventojų negalėtų padengti patirtų nuostolių būstui 2014 07 29

Didžioji dalis (80 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra įsitikinę, jog jų būstas ir jame esantis turtas yra saugūs, ir finansiškai nėra pasiruošę nelaimėms namuose. Iki 60 proc. gyventojų pripažįsta, kad jų būste įvykus gaisrui, vagystei ar kitai nelaimei, jie neišgalėtų patys padengti patirtos žalos, nes neturi tiek santaupų. Tokius duomenis atskleidė didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atlikta 5-ių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa.

„Tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė didžiųjų šalies miestų gyventojų neturi pakankamai santaupų, kurias galėtų skirti nuostoliams padengti, jei jų būste atsitiktų didesnė nelaimė. Draudimu, šios apklausos duomenimis, palyginus su Vakarų Europa, naudojasi taip pat nedaug – vos 42 proc. – gyventojų. Todėl žala būstui ar turtui daugeliui taptų sunkiai pakeliama finansinė našta“, – sakė Andrius Gimbickas, „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas.

Apklausos dalyvių paklausus, kokio dydžio nuostolius jie patirtų, jei jų būste atsitiktų viena iš keturių pagrindinių grėsmių – vandens, ugnies, vagystės ar gamtos jėgų žala, paaiškėjo, kad, žmonių įsivaizdavimu, vandens užliejimas atneštų 9 tūkstančių litų nuostolių, vagys išneštų turto už 11 tūkstančių litų, stichinės nelaimės atneštų nuostolių už daugiau nei 20,5 tūkstančių litų, o gaisras sunaikintų turto už 88 tūkstančius litų. Šias žalas savo jėgomis iš santaupų padengti galėtų apie pusę (~50 proc.) apklaustųjų. Brangiausiai, gyventojų įsitikinimu, kainuotų gaisro padarinių likvidavimas ir turto atkūrimas, gaisro atveju net 60 proc. apklaustųjų neturėtų lėšų suniokotam turtui atstatyti.

Dažniausiai būstai kenčia nuo užliejimų

„Lietuvos draudimo“ atliktos apklausos duomenimis, labiausiai tikėtinomis nelaimėmis didmiesčių gyventojai įvardina vagystes ir gamtos stichijų sukeliamas žalas, tačiau, kaip rodo bendrovės statistika, dažniausiai gyventojai nukenčia nuo užliejimų.

„Mūsų statistika rodo, kad kiekvieną dieną apdraustuose būstuose vidutiniškai įvyksta bent 7 užliejimo atvejai. Tai ypatingai dažna nelaimė butuose – 9-iuose iš 10-ies atvejų butui žalos pridaro būtent pratrūkę vamzdžiai, sutrūkusios prietaisų žarnelės. Nors nuostoliai būna ganėtinai smulkūs, dažniausiai svyruoja nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių litų, per metus išmokos dėl užliejimų vien apdraustiems būstams siekia daugiau nei 3 milijonus litų“, – teigė A. Gimbickas.

Anot jo, pastarųjų metų statistika rodo, kad didžiausi užliejimų nuostoliai patiriami vasaros atostogų metu. Šeimininkai dažnai būna išvykę, todėl nepavyksta laiku sureaguoti į avariją ir išvengti didesnių nuostolių.

Vasarą – vagysčių ir gamtos stichijų sezonas

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad vasarą vagysčių tikimybė išauga du kartus: žmonės palieka namus ilgesniam laikotarpiui, išvyksta atostogauti, o liepos mėnesį vagysčių skaičius palyginti su birželiu, ūgteli dar dešimtadaliu. „Vagiama tai, ką lengva realizuoti: moderni elektronikos įranga, ypač išmanieji telefonai ir planšetės, grynieji pinigai, aukso dirbiniai“, – teigė A. Gimbickas. Šiemet vidutinė būsto vagystės žala sudarė 2400 litų.

Daugiausiai nuo vasaros audrų, škvalų, uraganų nukenčia nuosavi gyvenamieji namai. Dažniausiai pasitaikančios žalos –apgadinama stogo danga, įvairūs stogo apdailos elementai, pastato elementai, sugriaunami arba apgadinami kaminai. Smarkios liūtys sukelia vandens pratekėjimus į pastatus, kai apgadinamos ne tik lubos ar sienos, bet ir viduje esantys daiktai – baldai, kilimai. Taip pat pastaraisiais metais gyventojams įsigyjant vis daugiau išmaniųjų elektronikos prietaisų, nuo elektros įtampos svyravimų ar nuo perkūnijos sukeltų pasekmių, sugadinami ir įvairūs buities prietaisai, elektronika. Šiemet vidutinė gyventojo patirta žala siekė 800 litų, tačiau palyginti su pirmuoju pernai metų pusmečiu, ir pranešimų apie nelaimes skaičius, ir gyventojams atlyginti nuostoliai išaugo dvigubai.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2014 m. pradžioje didmiesčių gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Synopticom“.  Tyrimo metu internetu apklausta daugiau nei 500 didmiesčių gyventojų.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, du kartus iš eilės pelniusi „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, taip pat pripažinta geriausiu Vidurio ir Rytų Europos darbdaviu 2013 metais. „Lietuvos draudimo“ paslaugomis naudojasi beveik pusė milijono klientų.

Daugiau informacijos:
Ingrida Žaltauskaitė
Atstovė ryšiams su visuomene
AB „Lietuvos draudimas“
Tel.: 8 688 60 631
Mob.: +370 614 52 996
El. p.: Ingrida.Zaltauskaite@ld.lt