You are here

„Lietuvos draudimas“: draudimo rinką augino vežėjų sugrįžimas ir privataus turto draudimas 2013 12 11

Per ekonominį sunkmetį prisiėmę didžiąją dalį finansinės rizikos ant savo pečių, dabar Lietuvos gyventojai ir verslas finansines rizikas linkęs perduoti draudikams. Iki 2013 metų pabaigos gyventojai ir verslas draudimui bus išleidę 1,3 mlrd. litų – 9,2 proc. daugiau nei pernai. Tačiau pagal draudimo skvarbą Lietuva dar beveik perpus atsilieka nuo Rytų ir Centrinės Europos regiono šalių vidurkio. Draudimo rinka stabiliai augs artimiausią dešimtmetį, prognozuoja didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.

2013 metais prieškrizinį lygį pasieks ir viršys privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas (ypatingai dėl verslo segmento įtakos), o šių metų visos rinkos pasirašytų įmokų rezultatas, prognozuoja „Lietuvos draudimo“ ekspertai, pranoks 2007 metais pasiektą apimtį, bet pritrūks 100 milijonų litų iki 2008 metų lygio. 2008 metais Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta įmokų už 1,4 mlrd. litų.

„Iki šiol Lietuvoje, palyginus su kitomis ES šalimis, draudimo produktų skvarba yra žemumose. Toks atsilikimas susiformavo nuo ekonominės krizės laikotarpio. Tuomet Lietuvoje draudimo rinka susitraukė net 27 procentais, nors senosiose Europos šalyse ji išsilaikė ir smarkaus kritimo išvengė. Labiausiai atsilikdami nuo regiono vidurkio mes, atsigaunant šalies ekonomikai, tuo pačiu demonstruojame itin spartų augimą, vejamės regiono rodiklius. Prognozuojame, kad artimiausius trejus metus draudimo rinka augs bent dukart sparčiau nei šalies BVP“, – tikina „Lietuvos draudimo“ Finansų departamento direktorius Laimonas Devyžis.

Draudikų teigimu, 2013 metais labiausiai rinka augo dėl verslo segmento privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo pardavimų – vežėjai suaktyvėjo, grįžo į Lietuvos draudimo rinką ir draudėsi net 15 proc. daugiau. Pakilo ir pajamos iš verslo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo. 

Privataus būsto draudimas: didžiausias potencialas ir itin žema skvarba

Gyventojų segmente po 9,1 proc. populiarėjo turto ir nelaimingų atsitikimų draudimas. Vis tik draudikams Lietuvoje didžiausią nerimą kelia tai, kad gyventojai apdraudžia vis dar palyginti mažai savo turimų gyvenamųjų būstų: tiek pačių pastatų, tiek namų turto. Šiuo metu rinkoje, apklausų duomenimis, būsto draudimu naudojasi tik apie 46 proc. namų ūkių, kai Vakarų šalyse šie rodikliai siekia beveik 80 procentų. Kita vertus, privataus būsto draudimo rinka prieškrizinį lygį pasiekė ir viršijo jau pernai.

„Tokią gyventojų elgseną lemia keli veiksniai. Visų pirma, didelė dalis gyventojų yra paveldėję būstą, todėl tinkamai neįvertina jo – būstą daug dažniau draudžia tie, kurie jį perka. Antroji priežastis – nelaimės atveju žmonės turi nepagrįstų lūkesčių, kad netekus būsto ar patyrus didelę žalą, jiems padės valstybė. Nors tokių garantijų ji suteikti negali – tą daro tik draudimo bendrovės. Galiausiai, įtakos turi ir žema gyventojų perkamoji galia – draudimui pinigų tiesiog nebelieka. Nors, tiesą pasakius, būtent mažesnes pajamas uždirbantiems žmonėms turėtų būti svarbiausi draudimo produktai, nes šie žmonės yra finansiškai nesaugūs ir negalėtų sau leisti patirti didelių turto nuostolių arba nelaimės atveju neturėtų galimybių greitai atstatyti turtą“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Finansų departamento direktorius Laimonas Devyžis.

Augs gyvenamojo turto draudimas

Bendrovės prognozėmis 2014-2016 metų laikotarpiu draudimo produktų skverbtis tarp gyventojų labiausiai didės turto ir transporto draudimo srityse. „Manome, kad privataus turto draudimas augs iki 10 proc. kasmet ir ne tiek dėl to, kad kils turimo turto vertė, bet ir dėl to, kad vis daugiau žmonių, esant ekonominiam stabilumui ar augimui, nuspręs apsaugoti savo turtą, kurio iki šiol nedraudžia, – sakė L. Devyžis. – Transporto priemonių draudimo segmente prognozuojamam pakilimui įtaką darys jaunėjantis Lietuvos automobilių parkas. Jeigu 2010 m. vidutinis automobilis Lietuvoje buvo 14,6 metų senumo, tai 2012 šis rodiklis pasiekė 13,9 metų. Ši jaunėjimo tendencija išsilaikys ir skatins kasko draudimo augimą“.

Verslo segmente „Lietuvos draudimo“ finansų vadovas didžiausią potencialą įžvelgia tarp smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonių. „Pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad SVV įmonės vis daugiau pradėjo draustis nuo įvairių rizikų – šiame segmente draudimo skvarba ūgtelėjo 11 procentų. Ši tendencija turėtų išsilaikyti ir artimiausioje ateityje. Šiuo metu verslo draudimo rinką augina ir tai, kad verslo automobilių parkai atsinaujino ir prasiplėtė“, – aiškino L. Devyžis.

Draudimo bendrovėms didžiausius nuostolius neša orai

Laimono Devyžio vertinimu, ar draudimo bendrovei metai būna sėkmingi, ar ne, labai didele dalimi lemia šalyje vyraujantys orai. Pasak jo, nors iki šiol Lietuvoje orai buvo palankūs, pasauliniu mastu šiemet orai buvo prasti, užfiksuota daug kataklizmų. Šiemet uraganai ir audros, pridarę daug žalos mūsų artimiausiems kaimynams, Lietuvą aplenkė arba kliudė minimaliai. Paskutinės dvi didelės audros – spalio mėnesio Judo (Prancūzijoje vadinama Kristiano) ir ką tik įvykusi Ksavero audra Lietuvai reikšmingų nuostolių neatnešė, nepaisant to, kad šių audrų nuostoliai Europoje labai dideli, nuo jų nukentėjo ir mūsų artimiausi kaimynai – Lenkija, Latvija.

„Judo audra spalį Europoje pridarė 4,5 mlrd. litų nuostolių vien apdraustam turtui. Vasarą įvyko pati didžiausia ir trečia didžiausia stichinė nelaimė Kanados istorijoje, o po jos ir toliau vyravo blogi orai – dėl potvynių Albertoje ir Ontarijuje padaryta apie 385 mln. litų žalų“, – pasakojo L. Devyžis. „Apskritai, audros, škvalai, žaibavimai, jų sukelti gaisrai, potvyniai, netikėtai gausūs sniego krituliai pastaraisiais metais generuoja didelius nuostolius. Lietuvoje kol kas neregistravome tokių katastrofinių žalų kaip pernai ar 2010 metais, kada vienos audros nuostolis tik mūsų kompanijos draudėjams siekė atitinkamai 2,2 mln. litų ir 3,6 mln. litų. Tiesa, metai dar nesibaigė, todėl esame pasiruošę prireikus reguliuoti tokius didelius nuostolius“, – sako L. Devyžis.

Kaip skaičiuoja tarptautinė perdraudimo bendrovė „Munich Re“, per 30 metų gamtos kataklizmų padaryti nuostoliai pasaulyje išaugo beveik 300 procentų, iki 190 mlrd. JAV dolerių per metus (478,8 mlrd. litų).

„Lietuvos draudimas“ yra pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė, savo paslaugas teikianti daugiau nei pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlyginanti klientams žalų už beveik 200 mln. litų. Klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 1100 „Lietuvos draudimo darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ pripažintas „Geriausiu darbdaviu‘2012“ ir išrinktas į geriausių Vidurio ir Rytų Europos darbdavių dešimtuką. „Lietuvos draudimas“ priklauso vienai didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA, kuri savo filialus turi 33 šalyse ir aptarnauja daugiau kaip 20 mln. klientų iš 150 pasaulio šalių. Įkurtas prieš 300 metų, RSA yra  didžiausią patirtį turintis draudimo aljansas ir vienas iš pripažintų pasaulio draudimo rinkos vizionierių.

Daugiau informacijos:
Ingrida Žaltauskaitė
Atstovė ryšiams su visuomene
AB „Lietuvos draudimas“
Mob.: +370 614 52 996
el. p.: Ingrida.Zaltauskaite@ld.lt