You are here
Gruodis – intensyvus dovanų paieškų ir pirkimo metas. Artėjant Kalėdoms prekybos centruose išauga lankytojų srautas, o stovėjimo aikštelėse prie parduotuvių padaugėja automobilių ir susidaro spūstys. „Lietuvos draudimas“ įspėja, kad šiuo metų laiku didėja rizika automobilio durelėmis apgadinti kitą transporto priemonę. Brangiai gali kainuoti net ir nestiprus smūgis.
PlačiauLietuvos gyventojai nuo žiemos dažniausiai bėga į Turkiją ir Egiptą, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Iš šių šalių sulaukiama ir daugiausiai pranešimų apie keliautojų patirtus sveikatos sutrikimus.
„Dažniausios priežastys, kodėl užsienyje atostogaujantys Lietuvos gyventojai turi kreiptis į medikus, yra trys: apsinuodijimas maistu, perkaitimas saulėje ir, kaip bebūtų keista, peršalimas“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
PlačiauBeveik pusė apklaustų vairuotojų pripažino, kad jų dėmesį vairuojant labiausiai blaško priežastys, su kuriomis sėdint už automobilio vairo jie net neturėtų susidurti – mobilieji telefonai, įprotis vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
PlačiauDidžiausias gaisrų pavojus gyvenamuosiuose namuose kyla būtent žiemos sezono metu, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Ekspertai įspėja, kad itin rizikingas mėnuo – gruodis, kurio pradžia šiemet sutaps su orų permainomis.
„Pastebime, kad smarkiau atšalus orams gaisrų skaičius staigiai išauga ir viršija statistinį savaitės įvykių vidurkį. Praėjusią žiemą fiksavome penktadaliu didesnį gaisrų skaičių nei rudenį ir trečdaliu – nei šią vasarą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
PlačiauDaugiausiai avarijų, kurios kyla dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, įvyksta ne regionuose, o šalia didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. „Lietuvos draudimo“ statistika atskleidžia, kad vidutinė tokių susidūrimų kaina siekia apie 1,6 tūkst. eurų, bet kartais skaičiuojami ir dešimteriopai didesni nuostoliai.
Šiuo metų laiku į kelius dažniausiai išeina stirnos ir šernai, tačiau brangiausiai atsieina susidūrimai su briedžiais.
PlačiauNors su piktybiško vandalizmo atvejais susiduriama vis rečiau, kapavietės kenčia ir nuo ilgapirščių, ir nuo gamtos stichijų. Kasmet po Vėlinių susidomėjimas galimybe apdrausti artimųjų amžinojo poilsio vietas išauga ir daugiau nei du kartus, rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys.
PlačiauLankydami artimųjų kapus dauguma Lietuvos gyventojų paprastai nuvažiuoja iki 50 kilometrų, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Dažniausiai tokį atstumą įveikia rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
Didmiesčių gyventojams paprastai tenka išsiruošti į dvigubai ilgesnę kelionę – penktadalis apklaustųjų per Vėlines nuvažiuoja nuo 50 iki 100 kilometrų.
PlačiauLietuvoje vis gausėja alternatyvių transporto priemonių, sparčiai populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Vis dėlto besirenkantys šią susisiekimo priemonę turėtų galvoti ne tik apie patogumą, pramogas ar ekologiją, bet ir apie saugumą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad paspirtukų vairuotojai šią vasarą daugiau nei dvigubai dažniau pateko į draudiminius įvykius.
PlačiauDulkių siurbliai robotai palengvina namų ruošos darbus, tačiau vis dažniau patenka į žalų statistiką greta jau įprastų atvejų, kai svečiuose netyčia sudaužomas televizorius, sugadinamas fotoaparatas ar kita elektroninė įranga.
„Dulkių siurblys robotas vis dar yra naujovė namuose, todėl žadina į svečius atėjusių vaikų smalsumą. Mūsų klientų patirtis rodo, kad pirmą kartą matomą įrenginį mažieji gali palaikyti žaislu ir netyčia jį sugadinti“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
PlačiauNaminių gyvūnų elgesys kartais tampa neprognozuojamas ir gali lemti net tūkstantį eurų siekiančius nuostolius. Dažniausiai žalos kito asmens sveikatai ar turtui padaro šunys, tačiau bėdų gali sukelti net iš pažiūros ramūs gyvūnai.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, augintinių sukeliamų žalų skaičius vis auga. Šiuo metu registruojami bent 3 – 4 tokie atvejai per mėnesį.
Viena gyvūno išdaiga šiemet atsiėjo vidutiniškai 210 eurų ir buvo dešimtadaliu didesnė lyginant su vidutine išmoka už tokio paties pobūdžio žalą pernai.
PlačiauAvarijas tyčia sukeliantys sukčiautojai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi mėgstamiausias vietas, kuriose „dirba“. Išaiškinti piktavališkus nesąžiningų vairuotojų veiksmus yra sudėtinga, tačiau su policija bendradarbiaujantys draudimo žalų ekspertai išnarplioja vis daugiau sukčiavimo schemų ir įspėja klientus – šiemet jau atskleista daugiau galimų „pakišinėtojų“ negu pernai.
PlačiauPirmąjį šių metų pusmetį pavogtų kasko apdraustų automobilių skaičius, lyginant su pernai, išaugo kone pusantro karto, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Vagiami vis naujesni ir prabangesni automobiliai, tiesa, daugėja ir sukčiavimų atvejų, kuomet vagystės suklastojamos siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės.
PlačiauDidžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad dėl vakar pavakare Kaune ir aplinkiniuose rajonuose praūžusios audros bei itin smarkios liūties jau yra registravusi keliasdešimt pranešimų apie sugadintą gyventojų turtą. Iš viso vien vakar dienos audros ir liūties žaloms atlyginti rezervuota 125 tūkstančiai eurų, ši suma dar didės, ne klientai ir toliau praneša apie patirtus nuostolius.
Iš viso per tris didesnes audras, kurios palietė šalį per savaitę, žalą patyrė beveik 400 „Lietuvos draudimo“ klientų, jiems atlyginta ar rezervuota 330 tūkstančių eurų nuostolių.
PlačiauDidžiausia draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad dėl vakar pavakare kai kurias Lietuvos teritorijas palietusios gamtos stichijos, nukentėjusių klientų skaičius pasieks 300, jų žaloms atlyginti prireiks ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų. „Lietuvos draudimo“ skambučių centras visą penktadienio rytą intensyviai registruoja klientų pranešimus apie audros žalą.
PlačiauGyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų. Per vieną įvykį iš trijų nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Per pirmą šių metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius – 7 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 milijoną eurų.
PlačiauAtšilus orams vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar pasivažinėjimams renkasi ne automobilius, o alternatyvias transporto priemones – dviračius, riedlentes, paprastus ar elektrinius paspirtukus, kurie pastaraisiais metais itin populiarėja. Papildoma transporto priemonė – papildoma atsakomybė ir rizika, teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.
PlačiauAtsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Važiuodamas nuo kalno pargriuvo ir sugadino tvorą. Tai – tik keli realūs pavyzdžiai, kaip dviračių, paspirtukų ar riedučių valdytojai Lietuvoje padarė žalos kitų asmenų turtui. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną tikrai išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas.
PlačiauPirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad eismo įvykių metu gyventojai patiria vis didesnių nuostolių, o avaringumo rodiklis (tikimybė patekti į eismo įvykį), priešingai nei pernai, pradėjo didėti. Tokią nerimą keliančią tendenciją rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys: nuo metų pradžios bendrovė registruoja daugiau kaip dešimtadaliu išaugusias žalų sąnaudas vienam automobiliui, kurios atlyginamos tiek pagal transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimo sutartis.
PlačiauPavasarinio atlydžio metu automobiliams nemažai žalos padarančios duobės keliuose – opiausia problema didmiesčių vairuotojams. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, 70–80 proc. visų registruojamų žalų, kuomet automobilis nukenčia įvažiavęs į duobę, įvyksta miestuose, mat juose automobilių skaičius yra gausiausias, o transporto srautai – intensyviausi. Draudikai taip pat pastebi, kad 1,5 karto dažniau duobėse apgadinama dešinioji automobilio pusė.
PlačiauVilniaus žiedinės sankryžos reikalauja didesnio vairuotojų atidumo, nes šiose vietose eismo įvykių pasitaiko dažniau negu kitur. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, Vilniuje yra žiedinių sankryžų, kur per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota daugiau negu 100 įvykių. Tačiau yra ir tokių žiedų, kur per tą patį laikotarpį avarijų kilo penkis kartus mažiau.
PlačiauPildydami eismo įvykių deklaracijas klaidų privelia ir patyrę vairuotojai, ir naujokai. „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai atkreipia dėmesį, kad neteisingai užpildyti dokumentai vairuotojams gali sukelti papildomų problemų. Draudikai nustatė deklaracijose dažniausiai pasitaikančias klaidas ir siūlo į jas atkreipti dėmesį.
PlačiauBendrovė „Lietuvos draudimas“ iki vidurdienio jau sulaukė beveik 150 pranešimų dėl vakar vakare Kauną ir apylinkes užtvindžiusios liūties nuostolių apsidraudusiems gyventojams. Šiuo metu padarytai žalai atlyginti „Lietuvos draudimas“ yra rezervavęs 130 tūkstančių eurų, draudikų prognozė –nuostoliai pasieks trečdalį milijono eurų. Kaunui tenkančios audros ir liūtys tokių didelių nuostolių šį sezoną sukelia jau antrą kartą – rugpjūčio stiprios liūties nuostoliai taip pat siekė trečdalį milijono, iš jų – 204 tūkstančiai eurų vien Kauno regione.
PlačiauBendrovė „Lietuvos draudimas“ pirmadienio vidurdienį jau artėja prie šimto registruotų žalų, kurias dėl praūžusio škvalo patyrė Plungės, Rietavo ir Telšių savivaldybių gyventojai. Žaloms atlyginti bendrovė rezervavo daugiau nei 60 tūkst. eurų.
Škvalas Žemaitijoje prasidėjo penktadienio vakarą. Stiprūs vėjo gūsiai plėšė pastatų stogus, vartė medžius, griovė tvoras ir traukė elektros laidus. Dėl žaibų kilo viršįtampių, kurie sugadino buitinę ir kompiuterinę įrangą, elektronikos prietaisus. Ledo krušos gabalėliai apgadino automobilius, šiltnamius, kitą gyventojų turtą.
PlačiauSinoptikams prognozuojant kai kuriuos regionuose savaitgalį vėl būsiant škvalą, skaičiuojama, kad šiemet vasaros karščius keičiančios liūtys su žaibais ir audros, jau padarė žalos gyventojų turtui už beveik 700 tūkst. eurų. Tiek nuostolių klientams atlygins didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Bendrovės duomenis, per 7 didesnes šią vasarą siautusias audras nukentėjo maždaug 1300 klientų, ketvirtadalis audrų žalų įvyko ne dėl pačios audros, bet dėl žaibavimo sukeltų padarinių.
PlačiauLietuvos gyventojai vis aktyviau keliauja ir poilsiauja užsienyje, tačiau ne visi įspūdžiai ir nuotykiai svetur malonūs. Būdami užsienyje kasdien nukenčia keturi Lietuvos gyventojai – tokiu intensyvumu klientų pranešimus šiemet fiksuoja bendrovė „Lietuvos draudimas“, o didžiausio jų piko laukia įsibėgėjus atostogoms – liepos mėnesį.
PlačiauKiekvieną dieną, policijos duomenimis, Lietuvoje savo automobilių netenka vidutiniškai 2-3 gyventojai. Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje buvo pavogtos 359, pernai – bemaž 1 200 transporto priemonių. Daugiausia automobilių vagysčių užfiksuojama Kaune ir Vilniuje. Tik maždaug penktadalis jų yra apdraustos kasko draudimu, o jų savininkams nuostolius atlygina draudimas.
PlačiauKas antrą avariją, kuomet automobiliai susiduria su į kelią išbėgusiais gyvūnais, sukelia stirnos. Bene dažniausiai susidūrimai su šiais laukiniais žvėrimis fiksuojami Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste, o tokių avarijų sukelti nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Tokias tendencijas atskleidžia didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ žalų statistika.
„Lietuvos draudimas“ kasdien fiksuoja vidutiniškai po 4-5 avarijas, kurių priežastis – į kelią netikėtai išbėgę gyvūnai.
PlačiauĮ savaitgalio keliones susiruošusiems vairuotojams penktadieniais gerokai dažniau nei kitomis savaitės dienomis prireikia pagalbos kelyje. Didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, būtent penktadieniais techninės pagalbos iškvietimų skaičius išauga beveik penktadaliu. Dažniausios iškvietimų priežastys – avarijos, neužsivedantis variklis, nuleista padanga ir neatsirakinančios automobilių durelės.
PlačiauAutomobilio smūgis į duobę kasmet kainuoja vis brangiau, rodo didžiausios ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Vidutinė žala, kurią įvažiavus į duobę patiria kasko draudimą turintys vairuotojai, per metus padidėjo trečdaliu ir pernai siekė apie 750 eurų.
Jau per pirmuosius du šių metų mėnesius „Lietuvos draudimas“ kasdien fiksavo beveik po 2 eismo įvykius, kai automobiliai būdavo apgadinami įvažiavus į duobę. Didesnio tokių klientų antplūdžio laukiama atšilus orams.
PlačiauDidžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ įdarbino dronus. Bendrovė įsigijo 5 modernias bepilotes skraidykles. Jos bus pasitelkiamos dviem tikslais – rizikos vertinimui ir žalų nustatymui įvykių vietose, pavyzdžiui, gaisravietėse, kai nukentėjo pastatai ar kitas stambus turtas.
Plačiau