Istoriškai rekordinė audra negailėjo gyventojų turto – ar galima apsisaugoti ateityje?
Pastaraisiais metais draudikai fiksuoja vis didesnius nuostolius, kai turtą sunaikina arba sugadina stichinės nelaimės. Vasaros audroms pasižymint ypač dideliu nuostolingumu, „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja, kad pastarosios savaitės audra pridarė nuostolių už daugiau nei 3,5 milijono eurų − tai yra istoriškai didžiausia vienos audros sukeltų žalų suma Lietuvoje.
Š.m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, „Lietuvos draudimas“ jau yra užfiksavęs daugiau nei 3,6 tūkst. žalų būstui bei transportui. Skaičiuojama, kad nuostoliams atlyginti skirta suma jau perkopė 3,5 mln. eurų, tačiau nuostoliai tebeskaičiuojami ir gali dar augti.
„Mūsų skaičiavimais, tai yra rekordiškai didelė suma – didžiausia mūsų bendrovės istorijoje, kai kelių dienų audra atnešė milžiniškus nuostolius. Audros labiausiai paveikė šiaurinę Lietuvos dalį, ypač Panevėžio miestą ir rajoną, taip pat nukentėjo Vakarų Lietuvos regionas, o bendrus audros nuostolius vis dar tebeskaičiuojame“, – situaciją komentuoja Aivaras Tumėnas, „Lietuvos draudimo“ Turto draudimo rizikų vertintojas.
Pasak draudimo eksperto, nuspėti, ko gyventojams tikėtis ateityje ir kuriose šalies vietose gali smogti gamtos stichijos, sudėtinga, tad būtina imtis visų įmanomų savo turto apsaugos priemonių.
„Faktas, kad būtina pasirūpinti savo būsto, turto, transporto priemonių draudimu, nes nebegalime žinoti, kokių nuostolių atneš vėjas, vis didesnės krušos ar liūtys, už kurių sukeltus padarinius neturint draudimo apsaugos tenka mokėti iš savo kišenės. Dar prieš kelerius metus vasaros vėtros parodydavo savo griaunamąją jėgą, tačiau tikrai nebūdavo tokių didžiulių visą šalį apimančių nuostolių“, – teigia A. Tumėnas.
Kasmet nauji nuostolių rekordai
Anot eksperto, iki šios audros šie metai buvo pakankamai ramūs gyventojų būstams, ir iki rugpjūčio mėnesio buvo fiksuota apie 3,5 tūkst. žalų pranešimų dėl gamtos jėgų padarinių, kuriems padengti buvo rezervuota ir išmokėta bendra 1,8 mln. eurų suma. Tačiau dėl pastarojo savaitgalio ir savaitės pradžios audros padarinių šie metai bus rekordiniai.
„Labai neramios gyventojų būstams buvo ir pastarųjų dviejų metų vasaros. Pavyzdžiui, praėjusių metų birželį praūžusi audra padarė nuostolių už daugiau nei 1 mln. eurų, o vertinant visus praėjusius metus, gamtos jėgų nuostoliams kompensuoti mūsų bendrovė išmokėjo 5,7 mln. eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Viena didžiausių istorijoje 2010 m. fiksuotų audrų taip pat šėlo rugpjūčio pradžioje ir tuomet jos sukelti nuostoliai gyventojų ir verslo įmonių turtui buvo įvertinti 1,18 mln. eurų, o fiksuotų žalų skaičius siekė daugiau nei 2,6 tūkst.
Turtą niokojo kruša, vėjas ir liūtys
Kaip komentuoja A. Tumėnas, paskutinės audros metu užfiksuota daugiau nei įprasta didelių žalų, o stambiausios jau dabar viršija 10 tūkst. eurų – nukentėjo gamybiniai pastatai, saulės jėgainių parkas.
„Šį kartą fiksavome itin didelius sugadinimus dėl viesulo ir krušos, lietus taip pat išsiskyrė savo intensyvumu. Kruša sugadino pastatų stogus, sienas, išdaužė langus, apgadino automobilius, saulės elektrines.
Dėl žaibo išlydžių fiksuoti pastatų konstrukcijų sugadinimai ir elektros įtampos svyravimų sukelti gedimai. Labiausiai dėl jų nukentėjo elektroninė pastatų įranga, televizoriai, modemai, buitiniai prietaisai ir kita įranga“, – vardija draudimo ekspertas.
Jis taip pat pažymi, kad vėjas vartė daiktus, kiemuose skraidino batutus, lengvesnius įrenginius, pavyzdžiui, lauko baldus, skėčius, pavėsines. Taip pat buvo gausu lūžusių medžių, kurie griūdami sugadino pastatų konstrukcijas, kieme paliktus daiktus, automobilius.
Patarimai, kaip išvengti nuostolių
A. Tumėnas pastebi, kad stichinės nelaimės vis dažniau kartojasi mūsų šalyje, todėl reikėtų keisti kai kuriuos įpročius, daugiau dėmesio skirti prevencijai, pastatų ir medžių priežiūrai.
„Reguliariai atlikite nekilnojamojo turto patikrinimus, kad laiku nustatytumėte silpnąsias vietas – galbūt pastebėsite atsilaisvinusias čerpes ar kitas lengviau pažeidžiamas stogo dangos dalis, sutvirtinkite tvorą, įsitikinkite tinkama lauko vartų būkle.
Žinoma, sekite orų prognozes, kas ypač aktualu vasaros laikotarpiu – nepalikite lauko baldų, nepririštų batutų, žoliapjovių ir kitų lengvai vėjo pakeliamų daiktų lauke, nes jie tikrai pridaro rimtos žalos, išdaužydami langus, duris, sienas“, – pataria „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Jis taip pat pažymi, kad vairuotojai taip pat turėtų atkreipti dėmesį, kaip saugoti savo automobilius. Juos statyti reiktų saugioje vietoje, pavyzdžiui, garaže arba dengtose stovėjimo aikštelėse, ypač kai pavojingi tampa ne tik šalia stovintys medžiai, bet ir automobilius niokojantys stambūs ledėkai.
„Visgi, jei pastogės nėra – statykite automobilį atokiau nuo medžių, elektros linijų bei kitų statinių, kurie gali nukristi ir pridaryti žalos dėl stipraus vėjo. Didelės krušos atveju pagelbės kasko draudimas, kad sugadinto automobilio netektų tvarkyti už savas lėšas.
Pernai ir šiemet per audrą kruša pridarė skaudžių nuostolių vairuotojams: dideli ledų gabaliukai tiesiog masiškai sukapojo automobilių variklio dangčius, dėl koncentruoto didelio kiekio kritulių kiemuose skendo automobiliai“, – sako A. Tumėnas.
Patyrusiems žalą gyventojams draudimo ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę. Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine SavasLD.
Daugiau informacijos:
Saulius Abraškevičius
„Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El.p. saulius.abraskevicius@ld.lt