Vasarą gyventojai susiduria su nelaimingų atsitikimų gausa – pastebi, kad mažesnis rūbų kiekis tam irgi turi įtakos

Vasarą žmonės paprastai daugiau laiko atostogauja, užsiima tam tikrais darbais namuose, sodybose, iškylauja gamtoje. Neišvengiamai nutinka ir tokių nelaimingų nutikimų, kurie dažnesni būtent vasaros sezonu. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad žmonės krenta nuo kopėčių, susižaloja su žoliapjove ar skaldydami malkas, susipjausto stiklais.

Vasarą – išskirtinės traumos

Su nelaimingais nutikimais žmonės susiduria visais metų laikais – lūžta kojos, dilbiai, riešai, įvyksta kitokio pobūdžio traumos. Tačiau svarbu prisiminti, kad vasaros ir žiemos traumų aplinkybės skiriasi, todėl reikėtų kiekvienu metų laiku atkreipti dėmesį į tam tikras detales.

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas pasakoja, kad, pavyzdžiui, rankos lūžių pasitaiko ir vasarą, ir žiemą. Tačiau priežastys tokių traumų skiriasi.

„Žiemą žmonės kreipiasi dėl draudimo išmokų, nes paslysta ant slidaus kelio, susižaloja slidinėdami. Vasarą pastebime, kad gyventojai susitraumuoja nukritę nuo kopėčių, dviračių, paspirtukų ar kitų ratinių priemonių.

Praėjusiais metais dėl kaulų lūžių ir išnirimų gyventojams išmokėjome virš 1,7 milijonų eurų, o šiemet per pirmus šešis mėnesius jau esame išmokėję daugiau nei 1,1 milijoną eurų“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Kaip pastebi specialistas, lyginant pernai metų pirmus šešis mėnesius ir šių metų pirmus šešis mėnesius, patyrusiems sužalojimus asmenims išmokos šiemet yra 32 proc. didesnės nei praėjusiais metais. Žalų skaičius asmenims šiemet per tą patį laikotarpį taip pat didesnis – net 20,5 proc.

Stiklo šukės – ne tik vandens telkiniuose

Kaip sako draudimo ekspertas, gyventojai vasarą turėtų elgtis atsakingiau, nes nelaimės tyko ne tik važinėjant dviratėmis transporto priemonėmis ar užsiimant lauko darbais sode, bet ir leidžiant laiką gamtoje.

„Žmonės kur kas daugiau laiko leidžia gamtoje, todėl pasitaiko tiek skendimų, tiek ir sužalojimų dėl stiklų. Dažnos pjautinės žaizdos dėl pakrantėse ar vandens telkinių dugne besimėtančių stiklų, taip atsiranda gilių pjautinių žaizdų, sausgyslių sužalojimų“, – sako Artūras Juodeikis.

Apie pjautines žaizdas ir tokio pobūdžio sužalojimus pasakoja ir Lietuvos gyventoja, koją vasarą susipjausčiusi net ne prie vandens telkinio, o tiesiog eidama iš prekybos centro.

„Tikrai nesitikėjau, kad einant iš parduotuvės plyš maišelis ir jame buvęs stiklinis gėrimo butelis sprogs tiesiai į koją. Pradžioje net nepajutau, kad šukės įsmigo. Tik pradėjus rinkti išbyrėjusius produktus, pamačiau krauju persunktą sportinį batelį.

Beveik 5 cm šukę iš blauzdos traukęs Jūrininkų ligoninės priimamojo budintis chirurgas, siūdamas žaizdą pasakojo, kad tai visai nėra retas sužeidimas. Pasirodo, vasarą tokių nelaimingų nutikimų įvyksta visai nemažai, o ir buteliai sprogsta ne tik dėl maišelio kaltės, bet ir dėl karščio“,  – pasakoja gyventoja Dovilė.

Draudimo ekspertas patvirtina, kad pjautinių žaizdų pasitaiko tikrai įvairių, vasarą jos dažnesnės, nes žmonės yra mažiau apsirengę, kūnas, oda yra labiau pažeidžiami ir susižaloti yra daug lengviau.

Darbai sode taip pat atneša skaudžių nuostolių

Artūras Juodeikis pastebi ir kitas nelaimes, kaip kad asmens žalos susižeidus su žoliapjove ar skaldant malkas. Dažnai žmonės, atvykę į sodybas pas draugus ar giminaičius, noriai veržiasi padėti pjauti žolę, genėti šakas, ima į rankas pjūklą, trimerį ar žoliapjovę, nors anksčiau to nėra bandę daryti, tad pasitaiko atvejų, kai tenka kviesti greitąją dėl nutrauktų rankų ir kojų pirštų ar kitų sužalojimų. Kartais nelaimę iššaukia ir alkoholiniai gėrimai, kai į įvairius buities darbus puolama jau apsvaigus.

„Tokie sužalojimai taip pat labai vasariški ir svarbu, kad žmonės atkreiptų dėmesį į savo kasdienius vasaros darbus. Per gegužę ir birželį jau išmokėjome daugiau nei 3 tūkst. eurų klientams, kurie susižalojo pjaudami savo veją su žoliapjove. Kiek didesnė suma išmokėta ir tiems, kurie patyrė traumų skaldydami ar pjaudami malkas“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Anot jo, asmens draudimas išties pasiteisina – net jei traumos yra nedidelės, visuomet patiriamas nuostolis dėl gydymo išlaidų, nedarbingumo.

„Žinoma, pats žmogus taip pat turi investuoti į savo sveikatos apsaugą – kuo labiau tai darys, tuo mažiau reikės nerimauti patyrus traumą. Pavyzdžiui, susižeidus koją ir keletą savaičių negalint eiti į darbą, draudimo finansinė parama ženkliai gali pagelbėti nedarbingumo laikotarpiu, tereikia apie tai pagalvoti iš anksto.

Klientai šiemet itin pamėgo „Lietuvos draudimo“ savitarną. Tai matome, nes naudojimasis per metus pakilo net 50 proc. Joje patogu užregistruoti patirtą žalą, pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją, nes tai padaryti trunka tik keletą minučių. Be to, labai patogu stebėti žalos tvarkymo būseną, lengva matyti išmokos sumą“, – pasakoja Artūras Juodeikis.