You are here
Atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Važiuodamas nuo kalno pargriuvo ir sugadino tvorą. Tai – tik keli realūs pavyzdžiai, kaip dviračių, paspirtukų ar riedučių valdytojai Lietuvoje padarė žalos kitų asmenų turtui. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną tikrai išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas.
PlačiauPirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad eismo įvykių metu gyventojai patiria vis didesnių nuostolių, o avaringumo rodiklis (tikimybė patekti į eismo įvykį), priešingai nei pernai, pradėjo didėti. Tokią nerimą keliančią tendenciją rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys: nuo metų pradžios bendrovė registruoja daugiau kaip dešimtadaliu išaugusias žalų sąnaudas vienam automobiliui, kurios atlyginamos tiek pagal transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimo sutartis.
PlačiauPavasarinio atlydžio metu automobiliams nemažai žalos padarančios duobės keliuose – opiausia problema didmiesčių vairuotojams. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, 70–80 proc. visų registruojamų žalų, kuomet automobilis nukenčia įvažiavęs į duobę, įvyksta miestuose, mat juose automobilių skaičius yra gausiausias, o transporto srautai – intensyviausi. Draudikai taip pat pastebi, kad 1,5 karto dažniau duobėse apgadinama dešinioji automobilio pusė.
PlačiauPrieš metus Signatarų namuose visuomenei pirmą kartą parodytas iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo gautas Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas nutarimas, skelbiantis Lietuvos nepriklausomybę. Artėjant 101-osioms Nepriklausomybės metinėms, šis svarbus Lietuvos valstybingumo simbolis vėl sugrąžintas į ekspoziciją Signatarų namuose, kur jį gali apžiūrėti visi norintys. Dokumentas ir jo eksponavimas, kaip ir pernai, yra apdraustas „Lietuvos draudime“. Bendrovė pratęsė dokumento draudimą.
PlačiauLietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę. „Lietuvos draudimo“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad siekdami apsaugoti savo būstą nuo vagystės gyventojai dažniausiai renkasi prašyti jį prižiūrėti kaimynų, jungia signalizaciją arba ... viename iš kambarių palieka įjungtą šviesą. Tai – trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie saugo savo būstą išvykdami.
PlačiauVilniaus žiedinės sankryžos reikalauja didesnio vairuotojų atidumo, nes šiose vietose eismo įvykių pasitaiko dažniau negu kitur. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, Vilniuje yra žiedinių sankryžų, kur per pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuota daugiau negu 100 įvykių. Tačiau yra ir tokių žiedų, kur per tą patį laikotarpį avarijų kilo penkis kartus mažiau.
PlačiauAutomobilių susidūrimų skaičius su gyvūnais keliuose spalio mėnesį išauga 50-70 procentų. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys rodo, kad iš visų laukinių gyvūnų dažniausiai prieš automobilius pavojingai iššoka stirnos – šie žvėrys sukelia daugiau negu pusę visų tokio pobūdžio incidentų keliuose. Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad vidutinė susidūrimo su gyvūnu žala šiemet siekia beveik 1500 eurų.
PlačiauPildydami eismo įvykių deklaracijas klaidų privelia ir patyrę vairuotojai, ir naujokai. „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai atkreipia dėmesį, kad neteisingai užpildyti dokumentai vairuotojams gali sukelti papildomų problemų. Draudikai nustatė deklaracijose dažniausiai pasitaikančias klaidas ir siūlo į jas atkreipti dėmesį.
PlačiauBendrovė „Lietuvos draudimas“ iki vidurdienio jau sulaukė beveik 150 pranešimų dėl vakar vakare Kauną ir apylinkes užtvindžiusios liūties nuostolių apsidraudusiems gyventojams. Šiuo metu padarytai žalai atlyginti „Lietuvos draudimas“ yra rezervavęs 130 tūkstančių eurų, draudikų prognozė –nuostoliai pasieks trečdalį milijono eurų. Kaunui tenkančios audros ir liūtys tokių didelių nuostolių šį sezoną sukelia jau antrą kartą – rugpjūčio stiprios liūties nuostoliai taip pat siekė trečdalį milijono, iš jų – 204 tūkstančiai eurų vien Kauno regione.
PlačiauBendrovė „Lietuvos draudimas“ pirmadienio vidurdienį jau artėja prie šimto registruotų žalų, kurias dėl praūžusio škvalo patyrė Plungės, Rietavo ir Telšių savivaldybių gyventojai. Žaloms atlyginti bendrovė rezervavo daugiau nei 60 tūkst. eurų.
Škvalas Žemaitijoje prasidėjo penktadienio vakarą. Stiprūs vėjo gūsiai plėšė pastatų stogus, vartė medžius, griovė tvoras ir traukė elektros laidus. Dėl žaibų kilo viršįtampių, kurie sugadino buitinę ir kompiuterinę įrangą, elektronikos prietaisus. Ledo krušos gabalėliai apgadino automobilius, šiltnamius, kitą gyventojų turtą.
Plačiau