You are here
Gyventojų namuose kas savaitę įvyksta po 130 vandens užliejimų. Per vieną įvykį iš trijų nuo vandens nukenčia ne tik šeimininkų, bet ir kaimynų turtas, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Per pirmą šių metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius – 7 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 milijoną eurų.
PlačiauNet ir tokie įprasti negalavimai kaip apsinuodijimas ar kiti sveikatos sutrikimai gali apkartinti visas atostogas, o gydymas svečioje šalyje gali siekti 600 ir daugiau eurų. Bendrovė „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad dėl netikėtų incidentų poilsiautojų užsienyje patiriama žala neretai pranoksta pačios kelionės kainą.
PlačiauKN („Klaipėdos nafta“), naftos ir SGD terminalų operatorė, į darbuotojų motyvacinių naudų paketą ir šiemet įtraukia privatų sveikatos draudimą. Šią papildomą naudą daugiau nei 360 KN darbuotojų teikia didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
PlačiauDaugiabučių gyventojai Lietuvoje labiausiai baiminasi dėl gaisro ir jo sukeltų nuostolių. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad dėl galimų gaisro padarinių savo bute labiausiai nuogąstauja beveik kas antras apklaustas Lietuvos gyventojas. Žmonės mano, kad gaisras jų bute galėtų sukelti nuostolių už net 40 tūkst. eurų. Tačiau padengti šiuos nuostolius bute, apklausos duomenimis, tik kas trečias respondentas galėtų skirti daugiau negu 5 tūkst. eurų.
PlačiauDidžiausia draudimo bendrovė šalyje „Lietuvos draudimas“ pastebi penktadaliu išaugusius vandens užliejimų nuostolius butams. Bendrovės klientams 2018 metais vidutiniškai per dieną vandens užliejimų žalos atsieidavo 6500 eurų, kasdien apie tokius vandens nuostolius bendrovei praneša 15 apsidraudusių klientų. Iš viso per 2018 metus butuose dėl vandens užliejimų padaryta nuostolių už beveik 2,5 mln. eurų.
PlačiauAtšilus orams vis daugiau žmonių kelionei į darbą ar pasivažinėjimams renkasi ne automobilius, o alternatyvias transporto priemones – dviračius, riedlentes, paprastus ar elektrinius paspirtukus, kurie pastaraisiais metais itin populiarėja. Papildoma transporto priemonė – papildoma atsakomybė ir rizika, teigia „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas ir alternatyvių transporto priemonių draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.
PlačiauErkių platinamomis ligomis Lietuvoje kasmet suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. Šalies teritorija yra didelės rizikos endeminė zona, nes susirgimų skaičius kasmet yra itin aukštas. Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ atkreipia dėmesį, kad šiemet dėl erkių sukeltų ligų jau užregistruota daugiau kelios dešimtys pranešimų iš apsidraudusių klientų, o daugiausia atvejų užfiksuota Panevėžio apylinkėse.
Vyresnio amžiaus žmonės nukenčia dažniau
PlačiauAtsitrenkė į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Važiuodamas nuo kalno pargriuvo ir sugadino tvorą. Tai – tik keli realūs pavyzdžiai, kaip dviračių, paspirtukų ar riedučių valdytojai Lietuvoje padarė žalos kitų asmenų turtui. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis alternatyvių transporto priemonių populiarumas Lietuvoje šį sezoną tikrai išaugins nuostolius, kurie gali siekti ir keturženkles sumas.
PlačiauPirmųjų šių metų mėnesių duomenys rodo, kad eismo įvykių metu gyventojai patiria vis didesnių nuostolių, o avaringumo rodiklis (tikimybė patekti į eismo įvykį), priešingai nei pernai, pradėjo didėti. Tokią nerimą keliančią tendenciją rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys: nuo metų pradžios bendrovė registruoja daugiau kaip dešimtadaliu išaugusias žalų sąnaudas vienam automobiliui, kurios atlyginamos tiek pagal transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimo sutartis.
PlačiauPavasarinio atlydžio metu automobiliams nemažai žalos padarančios duobės keliuose – opiausia problema didmiesčių vairuotojams. Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, 70–80 proc. visų registruojamų žalų, kuomet automobilis nukenčia įvažiavęs į duobę, įvyksta miestuose, mat juose automobilių skaičius yra gausiausias, o transporto srautai – intensyviausi. Draudikai taip pat pastebi, kad 1,5 karto dažniau duobėse apgadinama dešinioji automobilio pusė.
Plačiau