You are here
Po nuotolinio mokymosi pavasarį, moksleiviai grįžta į mokyklas. Kartu su šiuo grįžimu į tradicinį mokymąsi, tikėtinas ir įprastas sujudimas miestuose, didesnis automobilių srautas, spūstys keliaujant į mokymo įstaigas. Tradicinė, visoje šalyje vykstanti socialinės atsakomybės akcija „Apsaugok mane“ kviečia būti atidiems kelyje ir primena, kad visi šalies moksleiviai yra nemokamai apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje į mokyklą visą rugsėjį.
PlačiauŠią vasarą kelionės automobiliu iš sostinės į pajūrį – lėtesnės. Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuotojams tenka sumažinti greitį dėl tam tikruose ruožuose aktyviai vykdomų rekonstrukcijos darbų. Nors rimtų eismo įvykių šiemet čia ir fiksuojama mažiau, susiduriama su kitomis nuostolius lemiančiomis bėdomis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, viena dažniausių link pajūrio ar į sostinę šiuo metu traukiančių klientų problemų – pakelėje besimėtantys akmenukai. Vidutinė vairuotojų dėl to patiriama žala pastaruosius tris mėnesius siekia maždaug 350 eurų.
PlačiauPagalbos kelyje vairuotojams dažniausiai prireikia po eismo įvykių, tačiau pasitaiko atvejų, kai techninės pagalbos darbuotojai skuba padėti ir išsikrovus akumuliatoriui, pradūrus padangą, užtrenkus automobilių dureles, užklimpus ar pasibaigus degalams. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį bendrai techninės pagalbos kelyje prireikė beveik 8 tūkst. klientų.
PlačiauLietuvos gatvėse toliau daugėjant paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių traumų. Ypač daug darbo vasarą turi vaikų traumatologai. Savo ruožtu draudikai atkreipia dėmesį, kad incidentus sukeliantys paspirtukų vairuotojai dažnai ne tik nukenčia patys, bet ir apgadina svetimą turtą ar sužaloja praeivius.
PlačiauNuo liepos 1-osios keičiasi PZU Grupės Baltijos šalių Finansų direktorius, atsakingas už „Lietuvos draudimo“, įskaitant Estijos filialą, PZU gyvybės draudimo ir Balta (Latvija) finansų ir aktuarų sritį. Į šias pareigas paskirtas Arūnas Rumskas, jis pakeis Rafal Piotr Rybkowski, iki šiol vadovavusį visų PZU grupės valdomų kompanijų Baltijos šalyse finansams.
PlačiauVasariški orai įkvepia leisti laiką lauke, o daugelis gyventojų iškylų ir popiečių gryname ore neįsivaizduoja be kepsninėse ir šašlykinėse grilinamų patiekalų bei gardėsių. Vis dėlto karšti pelenai ir žarijos iš be priežiūros paliktos ar netinkamai įrengtos kepsninės gali įplieksti gaisrą ir padaryti rimtų nuostolių ar net kelti pavojų gyvybei – tokių įvykių jau užfiksuota ir šiemet.
PlačiauPer Jonines dažniau negu įprastą dieną nukenčia gyventojų turtas, o po šventės išauga rizika patekti į eismo įvykį. Pernai Joninių dieną buvo užfiksuota daugiau turto žalų, o birželio 25 dieną pastebėtas didesnis negu įprasta transporto žalų skaičius, rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys.
PlačiauŠiltuoju sezonu vis daugiau gyventojų kasmet sėda ant dviračių, o pasibaigus karantinui ir laikantis vasariškiems orams dviratininkų šalies miestuose ir miesteliuose turėtų tik gausėti. Tačiau vasara daliai dviratininkų paprastai reiškia ir nuostolius bei nemalonius rūpesčius – aktyvėja ir ilgapirščiai. Pernai nuo gegužės iki rugpjūčio tik draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ klientai žalos dėl dviračių vagysčių patyrė 1,5 karto dažniau nei per likusius metų mėnesius.
PlačiauAtšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių grobiu tampa brangios lauko kepsninės. Vasarą gyventojai dėl vagysčių taip pat netenka lauko baldų, žoliapjovių, grandininių pjūklų, kitos sodo technikos ir net vejos laistymo įrangos, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys.
PlačiauĮ laukus išriedėjusi žemės ūkio technika šiemet tapo vagių taikiniu. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šių metų pavasarį padaugėjo atvejų, kai ūkininkai nukenčia nuo vagių. Ankstesniais metais šiuo laikotarpiu tokių vagysčių beveik nepasitaikydavo.
Plačiau