You are here
Beveik pusė apklaustų vairuotojų pripažino, kad jų dėmesį vairuojant labiausiai blaško priežastys, su kuriomis sėdint už automobilio vairo jie net neturėtų susidurti – mobilieji telefonai, įprotis vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
PlačiauDidžiausias gaisrų pavojus gyvenamuosiuose namuose kyla būtent žiemos sezono metu, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Ekspertai įspėja, kad itin rizikingas mėnuo – gruodis, kurio pradžia šiemet sutaps su orų permainomis.
„Pastebime, kad smarkiau atšalus orams gaisrų skaičius staigiai išauga ir viršija statistinį savaitės įvykių vidurkį. Praėjusią žiemą fiksavome penktadaliu didesnį gaisrų skaičių nei rudenį ir trečdaliu – nei šią vasarą“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
PlačiauDaugiausiai avarijų, kurios kyla dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, įvyksta ne regionuose, o šalia didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. „Lietuvos draudimo“ statistika atskleidžia, kad vidutinė tokių susidūrimų kaina siekia apie 1,6 tūkst. eurų, bet kartais skaičiuojami ir dešimteriopai didesni nuostoliai.
Šiuo metų laiku į kelius dažniausiai išeina stirnos ir šernai, tačiau brangiausiai atsieina susidūrimai su briedžiais.
PlačiauDaugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų savo automobilį žiemai paruošia už mažiau nei 200 eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenys.
Trečdalis apklaustųjų pripažino, kad jų investicijos į automobilį šaltuoju metų laiku siekia nuo 50 iki 100 eurų. Dažniausiai būtent tokią sumą pinigų išleidžia rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
Ketvirtadalis respondentų tam skiria nuo 100 iki 200 eurų, beveik penktadalis – iki 50 eurų. Mažiau nei pusšimtį eurų automobilio paruošimui žiemai dvigubai dažniau išleidžia vyrai.
PlačiauNors su piktybiško vandalizmo atvejais susiduriama vis rečiau, kapavietės kenčia ir nuo ilgapirščių, ir nuo gamtos stichijų. Kasmet po Vėlinių susidomėjimas galimybe apdrausti artimųjų amžinojo poilsio vietas išauga ir daugiau nei du kartus, rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys.
PlačiauLankydami artimųjų kapus dauguma Lietuvos gyventojų paprastai nuvažiuoja iki 50 kilometrų, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Dažniausiai tokį atstumą įveikia rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
Didmiesčių gyventojams paprastai tenka išsiruošti į dvigubai ilgesnę kelionę – penktadalis apklaustųjų per Vėlines nuvažiuoja nuo 50 iki 100 kilometrų.
PlačiauLietuvoje vis gausėja alternatyvių transporto priemonių, sparčiai populiarėja ir elektriniai paspirtukai. Vis dėlto besirenkantys šią susisiekimo priemonę turėtų galvoti ne tik apie patogumą, pramogas ar ekologiją, bet ir apie saugumą. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad paspirtukų vairuotojai šią vasarą daugiau nei dvigubai dažniau pateko į draudiminius įvykius.
PlačiauDulkių siurbliai robotai palengvina namų ruošos darbus, tačiau vis dažniau patenka į žalų statistiką greta jau įprastų atvejų, kai svečiuose netyčia sudaužomas televizorius, sugadinamas fotoaparatas ar kita elektroninė įranga.
„Dulkių siurblys robotas vis dar yra naujovė namuose, todėl žadina į svečius atėjusių vaikų smalsumą. Mūsų klientų patirtis rodo, kad pirmą kartą matomą įrenginį mažieji gali palaikyti žaislu ir netyčia jį sugadinti“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas.
PlačiauDidžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ įdiegė ir pradėjo naudoti programinę įrangą, leidžiančią klientams patiems, nelaukiant draudimo eksperto apžiūros ir nenuvykus į autoservisą apskaičiuoti ir išsimokėti žalą. Nuo liepos veikiančia programėle jau pasinaudojo keli šimtai į eismo įvykius patekusių vairuotojų.
PlačiauNaminių gyvūnų elgesys kartais tampa neprognozuojamas ir gali lemti net tūkstantį eurų siekiančius nuostolius. Dažniausiai žalos kito asmens sveikatai ar turtui padaro šunys, tačiau bėdų gali sukelti net iš pažiūros ramūs gyvūnai.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, augintinių sukeliamų žalų skaičius vis auga. Šiuo metu registruojami bent 3 – 4 tokie atvejai per mėnesį.
Viena gyvūno išdaiga šiemet atsiėjo vidutiniškai 210 eurų ir buvo dešimtadaliu didesnė lyginant su vidutine išmoka už tokio paties pobūdžio žalą pernai.
Plačiau