Kas yra gyvenimo nuspėjamumo rodiklis?
2026 m. pavasarį „Lietuvos draudimas“ atliko gyventojų tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip lietuviai vertina galimybes nuspėti savo gyvenimą artimiausioje ateityje ir kokių priemonių imasi gyvenimo kokybei užtikrinti.
Gyvenimo nuspėjamumas buvo tiriamas penkiose srityse: finansų valdyme, sveikatos priežiūroje, kasdienybės rutinose, karjeros pasirinkimuose ir išorės rizikų bei politinėje aplinkoje.
Pirmą kartą atliktas gyvenimo nuspėjamumo tyrimas atskleidė, kad savo galimybes nuspėti ir daryti poveikį svarbioms gyvenimo sritims mes, Lietuvos gyventojai, vertiname vidutiniškai: bendras lietuvių gyvenimo nuspėjamumo rodiklis siekia 54,2 balų iš 100 galimų.
Kaip nuspėjamumo rodiklis pasiskirsto per sritis?
„Ryškiausiai išsiskiria neapibrėžta politinė ir išorės rizikų aplinka – ji, išvedus rodiklį, tesiekia 37,8 balus iš 100 galimų, ir traukia bendrą gyvenimo nuspėjamumo rodiklio vidurkį žemyn. Dėl šiandieninio geopolitinio, klimato kaitos, ekonomikos ir technologijų vystymosi neapibrėžtumo, tikėtina, kad neužtikrintumas, susijęs su išorės rizikomis, ir liks panašiame lygyje.
Nors geopolitinėms rizikoms galime daryti mažiausiai įtakos, visgi kitose gyvenimo srityse pasirinkimai, turintys įtakos mūsų gyvenimo kokybei, dažnai yra mūsų pačių rankose“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius.
Psichologė Ugnė Juodytė perspėja: gyvenimas nuolatinėje nežinioje mūsų smegenis laiko pavojaus režime
„Mūsų smegenys neužtikrintumo aplinkoje yra linkusios prognozuoti ateitį tam, kad užtikrintų saugumą, ir pagal tai paruoštų mūsų kūną bei elgesį galimam pavojui. Jei ateitis yra sunkiai prognozuojama ir smegenys nežino, kokią strategiją pasirinkti savo gerovės užtikrinimui – jos būna nuolatiniame budėjimo ir streso režime“, – sako psichologė.
Pasak jos, visiško tikrumo gyvenime pasiekti neįmanoma ir jo nereikia , tačiau turėti bent kelis stabilius atramos taškus yra svarbu. Optimalus gyvenimo nuspėjamumas veikia kaip psichologinis saugumo pagrindas. Jis leidžia daugiau energijos skirti ryšio su savimi ir kitais kūrimui, poilsiui, kūrybai, sprendimų priėmimui.
S. Lisauskas atskleidžia: lietuviai renkasi stabilumą, tačiau būtent proaktyvumas kuria gyvenimo nuspėjamumą
„Gyvenimo nuspėjamumo tyrimas atskleidė, kad lietuviai labiau linkę palaikyti stabilumą, negu imtis aktyvių veiksmų situacijai pakeisti. Pavyzdžiui, dažniau renkamės taupyti pinigus, o ne aktyviai juos investuoti, kad gautume finansinės grąžos. Imame gydytis, kai kito pasirinkimo nebelieka, o ne stengiamės užbėgti ligai už akių, sumažinti streso lygį gyvenime, būti fiziškai aktyvūs. Renkamės aukoti organizacijoms vietoje aktyvaus įsitraukimo į savanorišką neatlygintiną veiklą; o savo karjerą apskritai dažnu atveju esame linkę palikti klostytis „automatiškai“ ir aktyviai jos nepuoselėjame. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad būtent proaktyvumas ir planuojami veiksmai yra tai, kas žmonėms užtikrina pastovumą ir gyvenimo nuspėjamumą“, – sako S. Lisauskas.
1. Kokie veiksmai lemia aukščiausią finansinio nuspėjamumo vertinimą?
2. Kokie veiksmai lemia aukščiausią sveikatos nuspėjamumo vertinimą?
3. Kokie veiksmai lemia aukščiausią kasdienybės nuspėjamumo vertinimą?
4. Kokie veiksmai lemia aukščiausią karjeros nuspėjamumo vertinimą?
5. Kokie veiksmai lemia aukščiausią politinio ir socialinio nuspėjamumo vertinimą?
Bendras gyvenimo nuspėjamumo rodiklis
Bendras gyvenimo nuspėjamumo rodiklis priklauso ir nuo draudimo paslaugų krepšelio dydžio: kuo jis didesnis – tuo žmonės savo gyvenimą laiko labiau nuspėjamu.
