You are here
Lietuvos gatvėse toliau daugėjant paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių traumų. Ypač daug darbo vasarą turi vaikų traumatologai. Savo ruožtu draudikai atkreipia dėmesį, kad incidentus sukeliantys paspirtukų vairuotojai dažnai ne tik nukenčia patys, bet ir apgadina svetimą turtą ar sužaloja praeivius.
PlačiauNuo liepos 1-osios keičiasi PZU Grupės Baltijos šalių Finansų direktorius, atsakingas už „Lietuvos draudimo“, įskaitant Estijos filialą, PZU gyvybės draudimo ir Balta (Latvija) finansų ir aktuarų sritį. Į šias pareigas paskirtas Arūnas Rumskas, jis pakeis Rafal Piotr Rybkowski, iki šiol vadovavusį visų PZU grupės valdomų kompanijų Baltijos šalyse finansams.
PlačiauVasariški orai įkvepia leisti laiką lauke, o daugelis gyventojų iškylų ir popiečių gryname ore neįsivaizduoja be kepsninėse ir šašlykinėse grilinamų patiekalų bei gardėsių. Vis dėlto karšti pelenai ir žarijos iš be priežiūros paliktos ar netinkamai įrengtos kepsninės gali įplieksti gaisrą ir padaryti rimtų nuostolių ar net kelti pavojų gyvybei – tokių įvykių jau užfiksuota ir šiemet.
PlačiauPer Jonines dažniau negu įprastą dieną nukenčia gyventojų turtas, o po šventės išauga rizika patekti į eismo įvykį. Pernai Joninių dieną buvo užfiksuota daugiau turto žalų, o birželio 25 dieną pastebėtas didesnis negu įprasta transporto žalų skaičius, rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys.
PlačiauŠiltuoju sezonu vis daugiau gyventojų kasmet sėda ant dviračių, o pasibaigus karantinui ir laikantis vasariškiems orams dviratininkų šalies miestuose ir miesteliuose turėtų tik gausėti. Tačiau vasara daliai dviratininkų paprastai reiškia ir nuostolius bei nemalonius rūpesčius – aktyvėja ir ilgapirščiai. Pernai nuo gegužės iki rugpjūčio tik draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ klientai žalos dėl dviračių vagysčių patyrė 1,5 karto dažniau nei per likusius metų mėnesius.
PlačiauAtšilus orams dažnas ima aktyviau darbuotis lauke ir praleidžia daugiau laiko gryname ore. Savo ruožtu vagys šiltąjį sezoną turi daugiau progų atvirai apžiūrėti ir įvertinti gyventojų turtą, naujus pirkinius. Pastaruoju metu vis dažniau nusikaltėlių grobiu tampa brangios lauko kepsninės. Vasarą gyventojai dėl vagysčių taip pat netenka lauko baldų, žoliapjovių, grandininių pjūklų, kitos sodo technikos ir net vejos laistymo įrangos, rodo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys.
PlačiauĮ laukus išriedėjusi žemės ūkio technika šiemet tapo vagių taikiniu. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šių metų pavasarį padaugėjo atvejų, kai ūkininkai nukenčia nuo vagių. Ankstesniais metais šiuo laikotarpiu tokių vagysčių beveik nepasitaikydavo.
PlačiauKiekvieną dieną vien „Lietuvos draudimo“ klientai registruoja vidutiniškai po 18 atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia ir privatūs namai, kotedžai, sodybos.
PlačiauKelerių pastarųjų metų duomenys rodo, kad būtent birželį imamas fiksuoti susirgimų erkių platinamomis ligomis augimas. Praėjusį sezoną „Lietuvos draudimas“ užregistravo pusantro karto daugiau atvejų, kai klientams po erkės įkandimo pasireiškė Laimo liga ar erkinis encefalitas.
Paprastai erkės prabunda, kai vidutinė paros temperatūra siekia 7 laipsnius šilumos. Kartais užtenka tik užkliudyti stiebelį, šakelę ar lapą – erkė nukrenta ant žmogaus arba augintinio.
PlačiauPer karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.
Plačiau