Rizikos versle: tvoros išmanios, bet durys – nerakintos?
Geopolitinę padėtį sudrumstęs karas Ukrainoje, infliacijos dūriai ir energetikos išteklių kainų kalneliai paskatino įmonių vadovus dar atidžiau vertinti ir valdyti galimas rizikas verslui. Pastaruoju metu stebime situaciją, kai įvairūs tyrimai rodo, jog verslus labiausiai gąsdina šių dienų globalių aktualijų palydovai – tai nedraugiškų jėgų veika, galimos kibernetinio saugumo spragos, žmogiškojo kapitalo ar ekonominiai iššūkiai.
Simono Lisausko, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktoriaus, komentaras.
Tuo tarpu tokių įprastų ir dažniau patiriamų verslo veiklos trikdžių, kaip gaisrai, vandens žalos, turto praradimas baiminasi mažesnė dalis verslininkų, nors Lietuvoje būtent jos sukelia didžiausius finansinius nuostolius. Kitaip sakant, aplink įmones norime statyti išmanias tvoras, kai galbūt kartais tiesiog pamirštame užrakinti jų duris.
Iš dalies tokia situacija yra suprantama ir nestebina, kai viešojoje erdvėje itin daug dėmesio skiriama naujos kartos rizikų eskalavimui. Pavyzdžiui, dėl per silpnos programišių atakų prevencijos didžiosios globalios korporacijos jau yra patyrusios įspūdingo dydžio nuostolių.
Peržiūrėję Pasaulio ekonomikos forumo, didžiųjų draudikų šių ir praėjusių metų pagrindinių rizikų dešimtukus, randame kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, geopolitinių pokyčių, klimato kaitos ir kitus globalius iššūkius. Pritariame, kad tai tikrai didelės rizikos, tačiau taip pat matome, kad jų poveikis milžiniškai tarptautinei korporacijai ir vietos įmonei yra tikrai skirtingas.
Net ir smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje savo rizikų žemėlapį sieja su nebūtinai pavojingiausiais įmonei veiksniais. Pernai „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas šių įmonių tyrimas atskleidė, kad jų atstovai akcentuoja su personalu susijusias rizikas − darbuotojų klaidas, išlaidas darbo užmokesčiui, ar darbuotojų sveikatos užtikrinimo klausimus.
Kita rizikų grupė, sulaukusi nemažo dėmesio – auganti konkurencija, galimas prekių ir paslaugų paklausos mažėjimas. Visi šie veiksniai buvo vidutiniškai aktualūs apie 70 proc. apklaustų smulkių ir vidutinių įmonių atstovų.
Tame pačiame tyrime klausėme, ir kiek aktualios gaisro bei gamtos stichijų rizikos. Pirmąją rinkosi 57 proc. respondentų, antrąją – 43 procentai. Ir tai yra itin mažas skaičius, turint omenyje, jog būtent šios rizikos mūsų klientams sukelia didžiausias žalas.
Ką rodo realios verslo įmonių patirtų žalų istorijos? Štai pernai, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, sveikatos sektoriuje potvynio metu buvo užlieti medicininiai įrenginiai, kurių vertė siekė daugiau nei 1,4 mln. eurų, mažmeninės prekybos sektoriuje kilęs gaisras padarė mūsų klientui žalos už 210 tūkst. eurų, dar vienas gaisras maitinimo sektoriuje sukėlė 110 tūkst. eurų žalą, trūkusi vandens žarnelė švietimo įstaigoje užliejo patalpas ir „kainavo“ 25 tūkst. eurų.
Kad ir kurią veiklos sritį analizuotume, jose šiandien didžiausių žalų topuose dominuoja gaisrai, užliejimai vandeniu ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Nėra nė vieno sektoriaus, įmonės tipo ar regiono, kuriam šios rizikos būtų neaktualios.
Žinoma, tai nereiškia, kad įmonei nereikia saugotis nuo kibernetinių rizikų ar įsivertinti galimus trikdžius savo tiekimo grandinėje. Tačiau, kaip ir bet kur kitur, modeliuojant verslo rizikas svarbu jas teisingai identifikuoti ir numatyti jų tikimybę, atsižvelgiant į savo verslo pobūdį.
Kitu žingsniu reikėtų įsivertinti galimą rizikos poveikį ir apimtį. Būtent šiame etape svarbu susidėlioti teisingus prioritetus ir tada nuspręsti, kokiu keliu išskirtas rizikas valdome.
Rizikas, kurių tikimybė itin maža ar kelia ribotą poveikį verslui, galima prisiimti ir tą verslas daro. Nemažą dalį rizikų galima sumažinti ir kontroliuoti, pavyzdžiui, taikant dvigubą sprendimų priėmimo kontrolę, o kai kurias rizikas galima perleisti kitiems – šiuo atveju apsidrausti nuo minėtų gaisrų, vandens ir kitų panašių nuostolių.
Galiausiai, dalies rizikų galima išvengti, tai yra, nuspręsti vystyti verslą taip, kad šis neturėtų galimybių atsidurti konkrečioje rizikingoje situacijoje, pavyzdžiui, nekaupti jautrių klientų duomenų ir nerizikuoti, jog jie gali nutekėti į viešąją erdvę.
Rizikų valdymas yra kompleksinis ir kiekvienai įmonei svarbus procesas, todėl į jį nereikėtų žiūrėti pro pirštus ar daryti tik dėl varnelės auditoriaus ataskaitoje, nes tai vieną dieną gali tapti paties verslo išlikimo klausimu.