Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei.
Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras.
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą, bet ir turi įtakos avaringumui, kuris, įvairiais skaičiavimais, pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo visuomet išauga. Paaiškinimas tam – laiko pasukimas turi neigiamo poveikio miego kokybei, vairuotojai būna prasčiau pailsėję, tai mažina atidumą ir budrumą kelyje, todėl padidėja eismo įvykių tikimybė.
Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – gamta ir laukiniai gyvūnai, kurie gyvena savo biologiniu ritmu ir laikrodžio rodyklių nesukinėja. Niekam ne paslaptis, kad automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimai kelyje yra įprastas, masinis reiškinys. Tačiau susidūrimų suaktyvėjimas koreliuoja su šviesaus paros meto perėjimu į nakties metą.
Vašingtono universiteto mokslininkai 1994 m. - 2021 m. laikotarpiu daugiau nei 20-yje JAV valstijų atliko automobilių ir stambių laukinių gyvūnų susidūrimo duomenų tyrimą, kuris atskleidė, kad šių įvykių tikimybė pirmas dvi valandas po saulėlydžio yra 14 kartų didesnė, nei 2 valandos prieš jį. Tam įtakos turi ir gyvūnų elgsenos ypatumai, ir faktas, kad tamsiuoju paros metu laiku pastebėti gyvūną ant kelio vairuotojui yra nepalyginti sudėtingiau.
Mokslininkai daro išvadą, kad jei visus metus būtų taikomas vasaros laikas, JAV būtų išvengta maždaug 36-37 tūkst. tokių susidūrimų, o visus metus taikant žiemos laiką − tokių susidūrimų kasmet padidėtų 73-74 tūkst. Taigi skirtumas tarp žiemos ir vasaros laiko yra daugiau nei 100 tūkst. potencialių autoįvykių, kurių nuostolio vertė, skaičiuojama, siektų apie 3,5 mlrd. dolerių.
Dar iškalbingesnė žmonių žūčių ir sužalojimų statistika − pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, susidūrimuose su laukiniais gyvūnais žuvusiųjų skaičius išaugtų 100 žmonių, o apie 6 tūkst. būtų sužaloti. Susidūrimų su laukiniais stambiais gyvūnais, kai žūsta žmonės, skaičius nakties metu yra 3 kartus didesnis nei dieną, o pėsčiųjų sužalojimo ar mirties rizika padidėja iki 7 kartų.
Tyrimą atlikusių Vašingtono universiteto mokslininkų teigimu, vasaros laiko taikymas JAV padėtų išvengti apie 300-400 pėsčiųjų mirčių, tuo tarpu pasirinkus tik žiemos laiką − papildomai žūtų apie 600 žmonių, taigi skirtumas apie 1000 žmonių gyvybių per vienerius metus.
Šie skaičiai turėtų būti svarus papildomas argumentas diskusijose dėl sezoninio laiko atšaukimo – gyvendama savo biologiniu ritmu, gamta laiko nesukinėja, ir kartu su poilsio stokojančiais vairuotojais tai smarkiai didina riziką nukentėti arba žūti kelyje susidūrus su laukiniu gyvūnu.