You are here

Pagalbą kelyje kvietė ir sumaišę degalus, ir užsidegus lemputėms 2015 05 23

Elektros sistemos gedimai, eismo įvykiai, išsikrovęs akumuliatorius ir variklio sistemos bei pakabos bėdos – tokios penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių vairuotojams dažniausiai teko kviesti pagalbą kelyje šių metų pirmą ketvirtį. Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos duomenimis, daugiau kaip 80 proc. pagalbos iškvietimų buvo dėl gedimų, pasibaigusio kuro, avarinio durelių atrakinimo. Eismo įvykiai sudarė apie 18 proc. visų iškvietimų. Trimis atvejais iš keturių automobilius prireikė transportuoti iki dirbtuvių.

„Nemažai rūpesčių kelia elektros sistemos – kuo naujesni automobiliai, tuo daugiau juose įvairios elektronikos. Šiai sustreikavus, sistema neretai iškart dėl saugumo blokuoja variklio darbą ir tenka tvarkyti problemą servise. Senesniuose automobiliuose bėdų sukelia susidėvėjusi elektros instaliacija, netvarkingi laidai“, – sako „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos „Euro Asista“ atstovas Tomas Kliučinskas. Elektros sistemos gedimai sudaro apie penktadalį techninės pagalbos iškvietimų.

Antra pagal dažnumą iškvietimų priežastis – eismo įvykis. Kartais klientai paskambina tik pasikonsultuoti dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, tačiau dažniausiai – kai prireikia transportuoti automobilį iš įvykio vietos. Statistiškai, transportavimas yra dažniausiai suteikiama pagalbos kelyje paslauga ne tik eismo įvykių, bet ir kitų gedimų atvejais.

„Gana nedaug situacijų, kai profesionalią pagalbą įmanoma suteikti vietoje arba telefonu – 77 proc. atvejų klientų automobilius tenka gabenti iki serviso. Mūsų tarnybos duomenimis, vidutiniškai šių metų pirmą ketvirtį vienas iškvietimas vairuotojams būtų kainavęs apie 87 eurus, jeigu jie neturėtų pagalbą kelyje suteikiančio draudimo“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų skyriaus vadovas Artūras Juodeikis.

Nemažai bėdų vairuotojams pridaro ir variklio sistemos – jų gedimai trečia populiariausia priežastis, sudaranti apie 12 proc. visų iškvietimų.

„Paprastesnius gedimus vairuotojai gali susitvarkyti patys ar padedami aplinkinių vairuotojų. Tačiau dauguma gedimų vietoje nesutvarkomi: elektros gedimai, greičių dėžės problemos, sankabos, generatoriaus, pakabos bėdos. Tokiais atvejais gabename automobilį specialiu vilkiku į remonto dirbtuves. Lyno niekada nenaudojame – bėdos ištiktas vairuotojas nebūtinai turi patirties valdyti velkamą automobilį, o juk velkant dažnai neveikia jo vairo stiprintuvas, todėl sudėtinga įvažiuoti į posūkius, reikia stebėti, kad būtų įtemptas lynas. Todėl mes visada transportuojame pakraudami automobilį ant specialios priekabos“, – aiškina T.Kliučinskas.

Kas dešimtas kreipėsi dėl pradurtos padangos

Anot T. Kliučinsko, kas dešimtas skambutis į pagalbos kelyje tarnybos skambučių centrą būna dėl pradurtos padangos. „Šią bėdą lengvai galime sutvarkyti kelyje, vis dėlto net ir tokiu nesudėtingu atveju neretai tenka transportuoti automobilį iki serviso. Priežastis paprasta – labai dažnai vairuotojai neturi, nesivežioja arba pamiršta gražinti į vietą laikinai išimtą atsarginę padangą. Kartais jos tiesiog nėra automobilio komplektacijoje, o kartais padanga yra – bet jau seniai sutrūnijusi ir iš jos jokios naudos“, – sako T. Kliučinskas. 

Pasak jo, tam tikrais atvejais pradūrus padangą pakanka ir konsultacijos telefonu. „Dalis vairuotojų turi padangas, kurias pradūrus dar galima važiuoti nustatytą atstumą laikantis tam tikrų greičio apribojimų, vadinamąsias „runflat“ – išsiaiškinus tai telefonu, pakonsultuojame, kaip saugiai nuvažiuoti iki serviso“.

Tradiciškai, žiemos sezoną daug iškvietimų dėl išsikrovusių akumuliatorių – dėl to skambino kas dešimtas bėdos ištiktas vairuotojas. Jeigu jau teko keliskart akumuliatorių „gaivinti“, specialistai pataria jį pilnai įkrauti arba pakeisti nauju. Apie 7 proc. iškvietimų pirmą ketvirtį buvo dėl problemų su degalais: sugedus degalų siurbliui, tiesiog pamiršus laiku papildyti degalų baką arba įsipylus ne tos rūšies degalų.

„Dažniausiai, netinkamų degalų įsipilama pasiskolinus automobilį arba jį pakeitus – pvz., anksčiau pildavosi dyzelino, o dabar turėjo piltis benzino, bet automatiškai įsipylė įprastų degalų. Jei taip nutiko – labai svarbu neužvesti variklio, kad degalai nepatektų į sistemą, o kviesti pagalbą ir transportuoti automobilį iki serviso, kur degalų sistemą išvalys ir nuostoliai nebus tokie dideli, kaip jau užvedus variklį su netinkamais degalais“, – pataria „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos atstovas.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos šių metų pirmo ketvirčio iškvietimų duomenys, telefonu dažniausiai suteikiamos konsultacijos, kai vairuotojai sunerimsta dėl užsidegusių lempučių prietaisų skydelyje, nežino, kaip užpildyti eismo įvykio deklaraciją, nesugeba atsiblokuoti vairo.

„Užsidegus geltonai lemputei prietaisų skydelyje, važiuoti galima – bet ji įspėja, jog reikėtų apsilankyti servise, greičiausiai, jau metas keisti kažkurią susidėvėjusią detalę, pvz., stabdžių kaladėles, ar pan. Užsidegus raudonai lemputei, važiuoti toliau negalima. Telefonu pakonsultuojame ir kaip atblokuoti užsiblokavusį vairą. Regis, tai yra paprasti dalykai, tačiau negavus profesionalios konsultacijos sukelia daug streso“, – sako „Lietuvos draudimo“ pagalbos kelyje tarnybos „Euro Asista“ atstovas Tomas Kliučinskas.

Šių metų kovą „Lietuvos draudimas“ pirmasis rinkoje pristatė privalomąjį vairuotojų draudimą su pagalba kelyje, kuri automatiškai suteikiama visiems bendrovėje apsidraudusiems metiniu privalomuoju draudimu. Bendrovės duomenimis, apie 70 proc. vairuotojų techninę pagalba kelyje įvardija kaip reikalingiausią paslaugą greta privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo.

„Lietuvos draudimas“ yra didžiausia šalies ne gyvybės draudimo rinkos bendrovė, savo paslaugas teikianti pusei milijono privačių ir verslo klientų; per metus atlygina klientams žalų už beveik 60 mln. eurų.

Daugiau informacijos:
Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“
Atstovė ryšiams su visuomene
Tel.: 8 688 60 631,
Mob.: +370 614 52 996
El. p.: Ingrida.Zaltauskaite@ld.lt